Gyvenimo kritim? dovanosim krankliui

Gyvenimo Kritimà Dovanosim Krankliui
Sutemø krantai ir dvasia nemirtinga –
Ramûs, kai virpa kranklio sparnai.
Tamsoj pravirksta sielos ið laimës
Jos jà paþásta sublizga kaip dalgis.
Jos mëgsta kai þmogø dalinas,
O dalgis vadinas kranklio vardu.
Kranklá jos kvieèia ir þvelgia á gelmæ
Nustato jo vertæ, kai pykèiu akys jo ðvieèia.

Esam jo tik ðeðëlis, Mirtis viduje,
Kai kranklys paðëlæs – Mirtis iðorëje.
Aðtriais nagais á sutemø ðalá,
Vëliø takais nuneðti jis gali.
Jo laukiam, geidþiam ir tylim...
Lai iðgirs mus! Uþ tai já ir mylim.
Jo þvilgsná, prisilietimà dovanosiu Jums,
Gyvenimo kritimà dovanosiu Jam.